Cheirogaleidae
Tekst üüb Öömrang |
Cheirogaleidae | ||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Cheirogaleus major | ||||||||
Süstemaatik | ||||||||
| ||||||||
Wedenskapelk nööm | ||||||||
Cheirogaleidae | ||||||||
Gray, 1873 |
A Cheirogaleidae of Kaatmakis san en famile faan Wiatnöösaaben (Strepsirrhini) uun det dialorder faan a Lemuuren (Lemuriformes). Diar hiar son 40 slacher uun fiiw sköölen tu, diar aaltumaal üüb Madagaskar lewe. Jo san temelk letj an jaage miast am naachtem.
Sköölen an slacher
Bewerke- Allocebus
- Allocebus trichotis
- Cheirogaleus
- C. andysabini – C. crossleyi – C. grovesi – C. lavasoensis – C. major – C. medius – C. minusculus – C. shethi – C. sibreei – C. thomasi
- Microcebus
- M. arnholdi – M. berthae – M. bongolavensis – M. boraha – M. danfossi – M. ganzhorni – M. gerpi – M. griseorufus – M. jollyae – M. lehilahytsara – M. lokobensis – M. macarthurii – M. mamiratra – M. margotmarshae – M. marohita – M. mittermeieri – M. murinus – M. myoxinus – M. ravelobensis – M. rufus – M. sambiranensis – M. simmonsi – M. tanosi – M. tavaratra
- Mirza
- M. coquereli – M. zaza
- Phaner
- P. electromontis – P. furcifer – P. pallescens – P. parienti
Luke uk diar
Bewerke Commonskategorii: Cheirogaleidae – Saamlang faan bilen of filmer
Wikispecies hää en artiikel tu: Cheirogaleidae